Apie 60 mln. gyventojų turinti, stipriai auganti ir tankiai apgyvendinta, prieš 60 metų nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės atgavusi, demokratinė Afrikos šalis. Kiek čia demokratijos Afrikoje sunku suprasti, bet pakalbinus vietinius gyventojus, jie labai aiškiai ir plačiai papasakojo kaip vyksta prezidento ir viceprezidento rinkimai, bei rinkimai į parlamentą ir savivaldybes. BVP apie 3 000 Eur/žmogui, t.y. net 10 kartų mažiau negu Lietuvoje. Pagrindinės pajamos iš žemės ūkio, turizmo ir išgaunamosios pramonės, kurios dalis yra žymieji brangakmeniai tanzanitai. Kiek teko matyti, žemės ūkis labai primityvus, žemė derlinga, bet akmenuota, sudalinta mažais sklypeliais ir dirbama rankiniu, būdu, su dideliais 'kapliais', kur ne kur matėm nedidelį traktorių - sunkiai žmonės dirba ir labai neefektyviai😕.
Gamta nuostabi, viskas vešliai žalia, auga papajos, ananasai, mangai, bananai, augina kavos pupeles, įvairius prieskonius. Ne gyvenimas, o rojus, galima būtų taip apibūdinti, orą, gamtą ir dienos / nakties sąntykį, praktiškai ištisus metus saulė kyla apie 6:30 val. ryte ir leidžiasi tuo pačiu metu vakare, oras dieną apie 30C, o naktį priklausomai nuo vietos, bet vis tiek virš 20C😎.
Iš Zanzibaro (apie Zanzibarą bus atskira tema, tai jau ne visai Tanzanija😊), atskrendam į didžiausią šalies miestą Dar Es Salaam (6 mln. gyventojų), vakarėjant važiuojam į centrą (maloni staigmena, veikia BOLT programėlė, kas yra kokius 3 kartus pigiau negu taxi💪🏾), sutemo 7 val. vakaro ir viskas užsidarė, net pavalgyti nėra kur… Miestas tusčias, tamus, ramus, neapšvietsas, kur tie 6 mln.?🤨. Jautiesi saugiai, vaikščiojom - skersai išilgai centre, niekur neužeisi, gal dėl to, kad čia daugiausia musulmonai gyvena… Belieka tik viešbutis su ant stogo esančiu restoranu, vaizdai aišku gražūs ir maistas su vietiniu koloritu, bet tai vistiek ne tas… Dieną apžiūrim dar kartą miesto centrą, taip, yra gražių pastatų, dar likusių nuo Britų kolonijos laikų, bet…trumpai šį miestą apibūdinčiau taip: įdomu pamatyti ir pabūti, bet tai tik vienam kartui😊
Kitą dieną skrydis 12-viečiu vietinių avialinijų lėktuvėliu. 2 valandos ir mes jau už 500 km. Arusha. Tai miestas iš kurio prasideda išvykos į nacionalinius Tanzanijos parkus ir Kilimadžarą. Va čia jau visai kitas jausmas💪🏾, nors miestas ir gerokai mažesnis, gal tik iki 1 mln. gyventojų, bet vakare gyvenimas vyksta, miestas pilnas žmonių. Labai skaniai suvalgom gatvėje nusipirktas spurgas, o paskui pavakarieniaujam vietiniam gatvės restoranėlyje už 8 Eur keturiese. Iš mano pažįstamų retas ryžtųsi tokiam poelgiui😊, bet mums labai patiko maistas ir likom sveiki ir laimingi💪🏾
Žodžiu, mūsų laukia svarbiausias kelionės įvykis, 2 dienų safaris į Tarangiri parką ir NgoroNgoro kraterį. Negražu girtis:), bet per 2 dienas pavyko pamatyti didijį penketą (kaip bebūtų gaila - raganosį iš labai toli ir tik per žiūronus), bet tai neišdildomi įspūdžiai visam gyvenimui, kai atsiduri laukinių gyvūnų apsuptyje, jų teritorijoje, kur jie jaučiasi šeimininkais. Žvėrys ne tik nebijo, bet turistų džipus priima, kaip įprastą reiškinį, todėl drambliai su drabliukais eidami pro džipą korektiškai stengiasi jo neužkliudyti, o iš trijų besiilsinčių liūčių, tik viena tingiai pakelia galvą apsidairyti, kas vyksta, kai mūsų džipas prisiartina per maždaug 10 metrų. Liūtės ilsisi atskirai pavėsyje, liūtas už kokio kilometro šildosi ant saulutės, o 3 maži liūtukai, palikti tankiuose krūmuose, kantriai laukia, kada mamos parneš maisto. Žirafos, drambliai, leopardai, liūtai, raganosiai (kuriuos, kaip minėjau, sunkiausia pamatyti, nes Ngorongoro krateryje (kalderoje) jų likę apie 20), na o zebrų, įvairiausių gazelių, begemotų, buivolų, karpuočių, šakalų - nesuskaičiuojama galybė. Kaip dideliam ekrane stebi tikrą gyvūnų gyvenimą. Čia nebūna taip, kad nieko nevyktų, tai šakalas bando priveikti barškuolę, kuri įnirtingai priešinasi, barška ir šokinėja, ir nors jau atrodė, kad šakalas ją pačiupo į savo nasrus, gyvatė išsprūdo ir šakalui teko risenti toliau, nieko nepešus...
Iš kur ir koks pavojus tyko, čia žino tik žvėrys ir vietiniai masajai (vietinė gentis, kuriai labai ribotai, bet leidžiama gyventi Ngorongoro krateryje), o mūsų bendrakeleivė liko be pietų, kai bepiknikaujant erelis tiesiai iš rankų pačiupo vištos šlaunį😊 Nu ir aišku žymioji musė CC gelia labai skaudžiai😣
Nakvynė, šalia nacionalinio parko, viešbutyje su apvaliais nameliais pastatytais pagal masajiškas tradicijas - super, smagu pajusti vietinį koloritą!
Šį kartą nekopėme į Kilimanjaro (5895 m) aukščiausią Afrikos kalną, nors buvome visai šalia - paliksim sekančiam kartui😊 Čia rimtai, jei kas norit prisijungti, organizuojam kompaniją rudeniui💪🏾.
Pole, pole (ramiai, ramiai) it is Africa! - pastoviai mums atvykėliams primena tanzaniečiai, labai malonūs, paslaugūs ir ramūs žmonės. Labai džiaugiasi, kad Tanzanijos valdžia nesiėmė jokių drastiškų priemonių COVID pandemijos valdymui, o tik rekomendavo dėvėti kaukes patalpose (nors to beveik niekas nesilaikė, kaip patys sako) ir neprarado turistų. O paklausinėjus, kaip čia pas juos, ar daug buvo sergančių, atsako, kad ne šita pandemija yra problema, o maliarija....
Graži, svetinga šalis, bet atvykėliams gana brangi😕. Visiems 'ne parketiniams'😊 turistautojams rekomenduoju!
Penki tigrai iš penkių🐅🐅🐅🐅🐅😊
Comentários