Biškeko oro uoste lėktuvas leidžiasi anksti ryte, dažniausiai taip jau sudėlioti aviamaršrutai, kad į rytų šalis tenka skristi per naktį. Skrydis gana patogus - bendra skrydžio trukmė, įskaitant persėdimą Stambule, kiek daugiau negu 8 valandos: 3 iki Stambulo ir dar virš 4 val. iki Biškeko.
Prieš aplankydamas naują šalį, stengiuosi kuo daugiau pasidomėti, ką apie ją pasakoja kiti keliautojai, taigi ir šį kartą nenustebina gana prastas Kirgizijos sostinės oro uostas. Kaip supratau iš kitų keliauninkų - tai gana skurdi šalis, bet kaip viskas blogai, įsitikinau tik vėliau….
Oro uoste išsikeičiam truputį pinigų į Kirgizijos somus, kursas maždaug 100 somų už 1 eurą, labai lengva perskaičiuoti kainas🤨.
Kelionės maršrutas suderintas su rekomenduotu vietiniu gidu: oro uoste turi pasitikti vairuotojas, turintis mus nuvežti kelioms valandoms pasivaikščioti po Biškeką, o po to į už 400 km esantį Karakol miestą, iš kur pradėsim kelionę į kalnus. Keliaujam dviese, su patikrintu kelionių draugu Kęstu🤝.
Pasitinka labai malonus ir kalbus vyrukas, veža mus, ir pasakoja apie šalį, ekonomoką, atlyginimus, politiką. Šalis per paskutinius 20 metų patyrusi 3 revoliucijas / perversmus, kas neabejotinai prisidėjo prie šalies skurdumo.
Tik įvažiavus į Biškeką, prasideda kamščiai, nors gatvės ir plačios. Mašinos palyginti senos, labai daug japoniškų, su vairu dešinėje, kas neprisideda prie eismo saugumo😒. Architektūra niūri, seni nerekonstruoti daugiabučiai, naujesni betoniniai daugiabučiai, didelės aikštės, išlaikiusios tarybinių laikų dvasią, nu žodžiu miestas apie nieką…, net nėra ką pasakoti, gal išskyrus tai, kad mieste išvystyta kanalų, iš kalnų upių, sistema, kurie vėsina miestą karštomis dienomis ir palaisto augmeniją, bei skverus. Miestas gana žalias, su apželdintomis alėjomis ir parkais. Sankryžose prekiauja gira, airanu ir kitais nacionaliniais gėrimais. Pavaikščiojam gerą valandą, nueinam iki prezidento rūmų, apžiūrim pora aikščių, kaip jau ir minėjau, nu nėra ką žiūrėti… Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad centre galima rasti gerų šiuolaikiškų restoranų, bet kadangi dar rytas, tai užsukam į kavinukę, kurioje gaunam puikų espresso už 1,2 Eur, skanias bandeles ir ne tik😃, Kęstas paragauja Apperol Spritz už 3 Eur😃.
Biškeke neužsibūnam - šiandien dar aukia 7 valandų kelionė į Karakol. Išvažiuojant, sostinės priemiesčiai mus palydi kai kur dar veikiančiais, o kai kur jau apgriuvusiais didžiuliais fabrikais, su aukštais kaminais ir šiukšlinomis, netvarkingomis teritorijomis. Už miesto atsiveria nuostabūs vaizdai, kurie mus lydi visos kelionės metu - iš abiejų pusių driekiasi kalnai, o mes važiuojame lyguma tarp jų. Po 3 val kelionės pasirodo Isyk Kulio ežeras, tai labai didelis ir gilus ežeras, esantis 1,6 km aukštyje, su pusiau sūriu vandeniu. Ant ežero kranto poilsiautojams nuomojamos nacionalinės jurtos - tai populiari vieta ilsėtis ne tik vietiniams kirgizams, bet ir čia atvykstantiems kazakstaniečiams. Išsimaudom, jausmas panašus, kaip Baltijos jūroje, krantas - smėliukas, vanduo apie 20C ir panašiai sūrus, tik bangų visai nėra.
Paskutinius apie 100 km iki Karakol važiuojam baisiu plačiu žvyrkeliu, kuriame pilna mašinų, važiuojančių bele kokia tvarka😡. Atvažiuojam jau sutemus. Mūsų vairuotojas užaugęs šiame mieste, taigi viską čia puikiai žino - atveža mus į geriausią miesto restoraną, kur tikrai labai skaniai pavakarieniaujam ir ne tik🙃. Soti vakarienė trims, su alumi (bokalas 1,2 Eur) ir buteliu stipresnio gėrimo, apie 60 Eur👌. Ilgai užsisėdėti negalim, kitą rytą mūsų laukia kelionė į kalnus.
Pernakvojam svečių namuose, kurie panašūs į didelį nuosavą namą su uždaru kiemu, taip, viskas labai jau senoviškai, bet švaru ir šeimininkė labai maloni. Papusryčiaujam ir mus išveža į Jyrgalan kaimą už pusantros valandos kelio, nuo kur pradėsim savo žygį.
1 diena.
Pradedam savo žygį iš Jyrgalan kaimo, aukštis apie 2,3 km. Pirma diena vidutiniško sunkumo, turim nueiti apie 14 - 16 km (niekas tiksliai ir nežino, o ir žemėlapis, kaip jie patys sako, netikslus🙃) ir pasiekti stovyklą, kuri yra apie 3,1 km aukštyje. Mus lydi 22 metų studentas vardu Astan. Šaunus vyrukas, kalbantis anglų, rusų, kirgizų ir truputį vokiečių kalbomis. Vaizdai nuostabūs, kaip ir viso žygio metu, išeinam šviečiant saulei - šilta, apie 20C, bet po poros valandų staigiai užeina debesis, pradeda griausti griaustinis, lyti ir kristi smulkūs ledukai. Apsirengiam visus šiltus rūbus, temperatūra nuklrinta gal iki kokių 5C😵, lietus merkia, rūbai šlapi…, bet kaip dažnai būna kalnuose, tai tik geram pusvalandžiui, po to vėl išeina saulė, oras sušyla, o po valandos jau ir rūbai sausi👍. Žygis tęsiasi beveik 5 valandas, į pirmąją stovyklą Jyrgalan Camp, kur nakvosim, ateinam jau gerokai po pietų. Su Kęstu gaunam jurtą, turistų nėra daug, tai gyvensim dviese👍. Arbatėlė, poilsis vakarienė, reikia gerai pailsėti prieš rytdienos žygį - nusimato sunkiausia diena🤨.
2 diena.
Naktį skauda galva - adaptacija prie aukščio, nepavyksta gerai išsimiegoti🤨. Ryte lyja lietus, net svarstom, gal atidėti išėjimą kelioms valandoms, bet nusprendžiam eiti. Šiandien laukia pakilimas į perėją 3457 m, nusileidimas į slėnį 2650 m, vėl perėja 3352 m ir tada jau nusileidimas į stovyklą Boz-Uchuk Lakes 3,2 km aukštyje. Rimta diena, reikėjo ištvermės - 8 val. ėjimo (apie 15 km) su 3 trumpais sustojimais, ir dar galėjo būti plius 2 val., jei nebūtų su žirgu mūsų per upę perkėlę👍. Šį kartą stovykloje mes vieni ir nakvynei su Kęstu gaunam po atskirą jurtą👍.
3 diena.
Jau geriau pavyksta išsimiegoti, gerai, kad savo miegmaišį pasiėmiau, o tai esamuose Kęstas visas naktis šalo🤨. Ši diena pati lengviausia🙃, apie 7 km iki Jergez Camp stovyklos 3,1 km aukštyje. Pirmiausia per gerą pusvalandį pasiekiam Boz-Uchuk ežerą, o paskui jau link aukščiausio mūsų šios kelionės taško 3515 m perėjos, o ten jau ir stovykla netoli. Trumpas žygis - tik 4 val. Visą popietę turim laisvą, nėra ką veikti…, belieka miegoti arba ‘susilieti’ su kalnais🙃.
4 diena.
Oras puikus, nei vieno debesėlio - kalnai nuostabūs, karvutės, avelės ir arkliai ganosi, o mes jau leidžiamės į Iche-Jergez (Pionierskoe) kaimą, kur mus pasiims mašina ir parveš iki Karakol. Nors atstumas apie 18 km, įveikiam per nepilnas 4 val.
Viskas - žygis baigtas! Labai patiko 🏔️🏔️🏔️🏔️🏔️ (iš 5).
Atsidėkodami, vakarienei į restoraną Karakole pasikviečiam mus lydėjusį studentą, jo draugą ir mūsų vairuotoją. Šį kartą pavakarojam: nacionaliniai užkandžiai, avienos kepsniai, vietinis konjakas, alus… Penkiese sumokam 100 Eur🙃.
Paskutinė diena Kirgizijoje, iki Biškeko oro uosto 7 val. tuo baisiu keliu atgal. Likus gal kokiems 50 km, privažiuojam, ką tik įvykusią masinę avariją - žiauru, kaip paskui perskaičiau žiniasklaidoje, žuvo 10 žmonių, dar 5 ar 6 sužeisti… Nuotraukos toli gražu neatspindi realaus kraupaus vaizdo:
Kirgizijos gamta nuostabi, bet šiaip šalis labai skurdžiai ir liūdnai atrodo, keliai prasti, viešbučiai prasti, infrastrukūra neišvystyta - pamatyti verta, bet sugrįžti norėtųsi nebent dėl gamtos. Tuos, kurie ilgisi tarybinių laikų, reikia susodinti į lėktuvą ir nuvežti į Kirgiziją, tuomet supras kaip toli mes nuėjom💪.
🇰🇬🇰🇬🇰🇬(iš 5)
Išskrendam į Taškentą...
Comments